- pakyrus
- pakyrùs, -ì adj. (4) įkyrus, įgrystantis, nemalonus, nepakenčiamas: Labai pakyrus ir ilgas laikas javų kūlimas Pln. Pakyrus buvo šunadvokatis, ir išsiuntė vyrai Šts.
pakyrù n.: Nuobodu, pakyru po tas paprastas smulkmenas, po darbus, po vaikus lygu po pakulas painioties Žem. Pakyru sarginti ligonį Trk. Lazdelė, ir ta pakyru y[ra] neštis Šts. Pakyrù naktį važiuot Jnšk. pakyriaĩ adv., pakỹriai: Klydus yr baisiai pakỹriai Pln.
Dictionary of the Lithuanian Language.